Projektas: Pakuočių atliekos. Mastas ir pasekmės.

2018 gruodžio 15

Spalį - gruodį vykdėme projektą “Pakuočių atliekos: mastas ir pasekmės”! Esame dėkingi

Kanados vyriausybei už paramą ir Kanados ambasadai Lietuvoje už pagalbą. Projektą vykdėme kartu su Žali.lt ir Studentų Gamtininkų Moksline Draugija (SGMD). Projekto metu aplankėme net 6 Lietuvos miestus!

Ką ten veikėme?

Untitled 10

Organizavome parduotuvės “šturmą” - akciją prieš plastiko pakuotes.

Ėjome į mus draugiškai priėmusias IKI parduotuves, apsipirkome, kaip esame įpratę, o tuomet išpakavome prekes, susidėjome į savo tarą/daugkartinius maišelius, o pakuotes palikome parduotuvėje. Šia akcija bandėme atkreipti dėmesį į maisto pirkimo įpročius ir kiek realiai parsinešame plastiko pakuočių į savo namus.

Nemažai pakuočių nėra būtinos arba jas galima keisti aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. 

Untitled 9

Dar viena problema, kad už pakuotes mokame du kartus. Gamintojai moka už pačią pakuotę ir sumoka taršos mokesčius, kurių kainą padengiame mes, vartotojai. Tuomet parsinešame pakuotę namo ir išmetame. Dar kartą sumokame už atliekų išvežimą. Apie plastiko problematiką jau kalbėta praeitame straipsnyje. Bet dar kartą paminėsime, kad jis nesuyra daug daug metų, o kai suyra, dažnai teršia aplinką toliau, tik kaip mikroplastikas. Plastikas irdamas gamtoje taip pat išskiria įvairias chemines medžiagas, kurios teršia aplinką.

Žinoma, nuo plastiko nepabėgsi. Ir neįmanoma paneigti, kokia ši medžiaga patogi ir atspari aplinkos poveikiui. Tačiau siūlome susimąstyti, ar negalime gyventi plastiką naudojant tik būtiniausioms reikmėms?

Naudoti tokią neirstančią, šimtus metų išliekančią ir toksišką medžiagą  vienam kartui 5 min geriant kavą, geriant vandenį iš plastikinio buteliuko ar transportuojant vaisius/daržoves

yra neracionalu. Būtent dėl to ir siekiame plastiko vartojimo mažinimo!

Kai kas sakys - rūšiuokime. Taip, tai vienas iš problemos sprendimo būdų, tačiau labai daug plastiko neperdirbama. Naujais duomenimis tik 9% pasaulyje pagaminto plastiko buvo perdirbta. Todėl kviečiame koncentruotis ne į perdirbimą, bet į gaminimo mažinimą.

Untitled 1

Apie visa tai ir dar daugiau kalbėjome antroje renginio dalyje - paskaitose apie plastiką ir mikroplastiką bei atviroje mikroplastiko laboratorijoje.

Untitled 7

 

Daugelis klausytojų nustebo, sužinoję, kiek daug mums nematomo plastiko yra mūsų aplinkoje. Paėmus vandens mėginius iš miestų ežerų ir upių, visuose radome mikroplastiko dalelių, išskyrus Šiaulių Talšos ežerą.

Nors mūsų bandymas megėjiškas ir nėra moksliškai pagrįstas, tačiau vizualiai puikiai atspindi bendrą mikroplastiko masta. Jis jau čia, mūsų vandens telkiniuose, ne tik kažkur už jūrų marių.

Iš tikrųjų vienas didžiausių mikroplastiko šaltinių - sintetinės tekstilės gaminiai, kaskart juos plaunant išskiriantys mikroplastiką į kanalizaciją, o iš ten ir į upes, nes valymo filtrai tokių mažų dalelių nesulaiko.

Untitled 3

Keliaudami po Lietuvą sutikome labai entuziastingų žmonių ir sulaukėme įvairiausių pasiūlymų tęsti šią mūsų edukacinę veiklą. Jau kitą mėnesį lankysimės Panevėžio Trečiojo amžiaus universitete. Dėl plastiko mažinimo ir daugkartinių maišelių biriems produktams tariamės su IKI prekybos tinklu.

Rimi prekybos centre vykdysime atvirą mikroplastiko laboratoriją. Galbūt surengsime Nidoje gamtai draugišką festivalį! Išgirdome tiek kvietimų ir pasiūlymų, todėl jaučiame, kad informacija šia tematika labai reikalinga ir svarbi.

Tema sunki, atmerkti akis problemoms nėra malonu, bet jei norime švarios ir sveikos ateities, pats laikas pradėti veikti ir reikšti savo pilietinę poziciją - užteks nuodyti gamtą, reikia alternatyvų! O alternatyvoms atsirasti visų pirma reikia matyti problemą, jos mastus, pasekmes,

o tada jau imtis veiksmų ir kelti naujas, žalias idėjas :)

Untitled 5

Untitled 6

 

Darom projektų vadovė, ekologė

Justina Anglickytė