Plastikas: naudinga medžiaga, kurią reikia naudoti saikingai

Plastikas. Po šia sąvoka slepiasi nemažai sintetinių ir pusiau sintetinių medžiagų, polimerai.

Plastiko rasime visur. Savo namuose, darbe, automobilyje, šaldytuve ir net megztinyje.

Iš ko gaminamas plastikas? Ogi iš anglies, celiulozės, gamtinių dujų ir žinoma, naftos.

Ši medžiaga ypač populiari dėl savo lengvumo, tvirtumo, pigumo ir lengvo formavimo ir atsparumo.

Tiek daug pliusų, tiesa? Tik yra vienas didelis minusas. Plastiko atliekos.

Plastikas iki galo nesuyra niekada.

soft fruits 3504149 1920

Aplinka ir bioįvairovė ypač kenčia dėl nekontroliuojamo vienkartinio plastiko naudojimo.

Plastiko gaminiai yra, tačiau ne taip kaip kitos medžiagos. Jis skaidosi į vis mažesnes daleles, tampa mikroplastiku.

Būtent todėl plastiko atliekų tvarkymas šiuo metu daugeliui yra didelis galvos skausmas.

Vieni šias atliekas degina, tačiau tokiu būdu į aplinką išsiskiria nuodingos dujos ir teršiamas oras.

Kita išeitis - plastiko perdirbimas. Tačiau per metus pagaminama apie 140 milijonai tonų

polimerų (plastiko), o perdirbama arba panaudojama antra kartą tik 10%. Taip yra dėl to,

kad plastiką perdirbti galima dažniausiai tik keletą kartų ir pats perdirbimo procesas gan sudėtingas,

tam tinka ne visi plastikai.  Taigi plastikas lieka ir mums, ir ateities kartoms. Ir kasmet jo gaminama dar daugiau.

clothespins 3687611 1920

Kaip galime spręsti šią problemą?

Pasaulyje populiarėja Zero - waste gyvenimo būdas.

Tai požiūris, kad visų pirma reikia nesukurti atliekų. Todėl šio gyvenimo būdo propaguotojai stengiasi atsisakyti

plastiko gaminių ir jų vengti. Mažinti vartotojiškumą. Neišvengiamas atliekas panaudoti vėl ir tik jei neįmanoma

pasielgti kitaip, atiduoti perdirbimui.

download

Tai vadinama 4 R taisyklė - Atsisakyk > Sumažink > Panaudok antra kartą > Perdirbk.

 (Refuse > Reduce > Reuse > Recycle). Šių taisyklių laikymasis leido Bea Johsson,

šio gyvenimo būdo pradininkei, savo metų atliekas sutalpinti viename stiklainyje. Būtina paminėti,

kad visas maisto atliekas ji kompostuoja ir renkasi tik vietinę produkciją.

fullsizeoutput 2b4b

Taigi ką galiu padaryti pats asmeniškai?

Iškart prie tokio gyvenimo būdo pereiti visiems tikrai nepavyks.

Todėl siūlome peržvelgti savo kasdienius įpročius ir įterpti bent kelis, kurie prisidėtų prie aplinkai draugiškesnio gyvenimo.

Pradėti nuo mažų pokyčių lengviau. Pradėkite nešiotis daugkartinio naudojimo maišelį pirkiniams.

Įsigykite daugkartinę gertuvę ir turėkite ją po ranka (nebijokite gerti vandens iš čiaupo, Lietuvoje turime

ypač kokybišką vandenį ir jam taikomi gan aukšti reikalavimai). Rinkitės kokybiškus gaminius, kurie pradžioje atrodo

brangesni, bet ilgainiui sutaupo pinigų, nes nereikia vėl pirkti naudo daikto. Eikite į praduotuves jau nusprendę, ko jums reikia.

Taip sutaupysite ir pinigų, ir gamtinių išteklių. Turėkime daugkartinius maišelius sveriamiems produktams ir rinkimės tuos,

kuriuos galime įsigyti be plastiko. Verta iškeisti apsipirkimą prekybos centre į apsipirkimą turgelyje.

Taip remsite vietos produkciją ir lengviau įsigysite produktų be plastiko.

Reikia neužmiršti, kad pirkdami prekę plastike sumokame už jos pakuotę. Tada parsinešame ją namo,

turime jos atsikratyti ir sumokame už atliekų tvarkymą. Taigi mokame du kartus.

46882554 1903612966353445 4082784297986031616 o

 

Kai suprasime, kad mūsų pirkimo įpročiai tarsi balsavimas, tuomet pasieksime pokyčių.

Juk jei visi rinktųsi prekes nesupakuotas plastike, gamintojai privalėtų į tai atsižvelgti.

Taip pat suvokdami plastiko kenskmingumą galime protestuoti, rašyti laiškus gamintojams ir reikalauti

jų atsakomybės ir pokyčių! Taigi kviečiame nelikti abejingais ir toliau domėtis plastiko alternatyvomis ir

kaip kiekvienas galime sumažinti savo poveikį gamtai.

 

Šaltiniai:

plasticseurope.org

springer.com

 

Darom projektų vadovė, ekologė

Justina Anglickytė