Mes už švarią jūrą!

images/projektai/mes-uz-svaria-jura.jpg

 

Startuojame su nauja iniciatyva „Mes už švarią jūrą!" ir raginame visuomenę tausoti didžiausią mūsų vandens telkinį – Baltijos jūrą. Po intensyvaus kurortinio sezono, kartu su partneriais valysime jūros dugną ir taip gyventojus skatinsime elgtis atsakingiau.

afisa-mazesnisNorime atkreipti visuomenės dėmesį, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokioje Baltijos jūroje ateityje maudysis Lietuvos vaikai. Į ją patekusios atliekos niekur nedingsta, labai svarbu suprasti, kad tai, ką išmetame į gamtą, grįžta mums atgal.

 

  „Mes už švarią jūrą!“ iniciatyvos renginyje, po intensyvaus vasaros sezono, narai ir savanoriai valys pasirinktą Baltijos jūros dugno teritoriją, galimai užterštą įvairiomis atliekomis. Renginio metu taip pat vyks ir edukaciniai aplinkosaugos žaidimai, kuriuose galės dalyvauti visi norintieji – nuo suaugusiųjų iki vaikų. 

 

Šios iniciatyvos renginys vyks rugpjūčio 29 dieną Šventosios prieplaukoje. Laukiame Jūsų nuo 9 val!

 

Informaciją sekite mūsų Facebook puslapyje Facebook-icon

 

Narų filmuotas fragmentas Baltijos jūroje ČIA

 

 

 

 

 

Narų darytos nuotraukos po vandeniu:

 narai1        narai3

 

Baltijos jūra. Faktai.

Baltijos jūra yra viena unikaliausių pasaulio jūrų dėl jos ypatingų savybių. Vos 459 metrų gylio jūra yra beveik visiškai uždara, nes su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu ją jungia tik labai siauri ir seklūs sąsiauriai. Dėl šios priežasties vyksta lėtesnė vandens apytaka, todėl Baltijos jūros vanduo gali visiškai atsinaujinti tik po 30 – 40 metų. Tokios natūraliai nepalankios priežastys, Baltijos jūrą padaro yra itin pažeidžiamą išoriniams veiksniams. Todėl intensyvi žmonių veikla, kaip žvejyba, laivyba, žemdirbystė, naftos pramonė tik pagreitina Baltijos jūroje vykstančius neigiamus procesus.

Baltijos jūra yra viena iš labiausiai urbanizuotų pasaulio jūrų, nes supa devynios valstybės su daugiau nei 85 milijonai gyventojų. Jūra apkrauta ir viduje – Baltijos jūrai tenka 15 proc.viso pasaulio laivininkystės ir kuriuo paros metu joje plaukioja apie 2 tūkst.laivų.

Prie viso to dar pridėkime ir kitus didžiausius taršos šaltinius:

Eutrofikacija. Tai didėjantis dumblių žydėjimas, dėl į jūrą patenkančio azoto ir fosforo. Tai viena iš didžiausių Baltijos jūros problemų. Azotas ir fosforas į jūra patenka iš atmosferos, tačiau didžiausi kiekiai iš upių – apie 75 proc. azoto ir 95 proc. fosforo į Baltijos jūrą atkeliauja tik upėmis. Pagrindiniai azoto ir fosforo šaltiniai – žemės ūkis ir buitiniai nuotekų vandenys, kuriais atkeliauja maistinės medžiagos, buityje naudojamos cheminės medžiagos. Eutrofikacija kenkia ne tik jūros ekosistemai, bet ir tiesiogiai daro įtaką žmonėms. Toksinės medžiagos patenka į žuvų ir kitų jūros gyvių organizmą, kuriuos valgo žmonės;

Cheminės taršos šaltiniai. Pramonė, žemės ūkis, naftos gavyba. Toksinės medžiagos Baltijos jūroje linkusios kauptis greičiau, nei kitose jūrose dėl itin lėtos vandens apykaitos. Jūros aplinkoje ir organizmuose aptinkamų toksiškų medžiagų kiekiai viršija aplinkos kokybės standartus, todėl tai rodo cheminės taršos neigiamas pasekmes Baltijos jūrai. Vis dėlto, tyrimų duomenimis, Baltijos jūroje, kai kurių teršiančių cheminių medžiagų per pastaruosius 20 – 30 metų sumažėjo.

Jūrinė žvejyba. Intensyvi žvejyba daro įtaką jūros žuvų populiacijos mažėjimui ir mirtingumui, kenkia natūraliai jūros ekosistemai.

Šiukšlės ir povandeninis triukšmas. Atliekos į jūrą patenka ne tik iš pakrančių, per upes, nuotekas, jas atneša vėjas, bet jas sąmoningai išmeta ir patys žmonės. Dažniausios šiukšlių rūšys, randamos Baltijos jūroje: plastikas, stiklas, guma, metalas, tekstinės gaminiai. Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa nurodo, kad į jūrą kasmet išmetama apie 6 milijonai šiukšlių, iš kurių 15 proc. patenka į paplūdimius, 15 proc. plaukioja vandens paviršiuje, o 70 proc. nuskęsta į jūros dugną. Dėl šiukšlių žūva jūroje gyvenantys organizmai: stambūs žinduoliai, žuvys, žuvimi minantys paukščiai ir t.t. Pagrindinės priežastys – prarytos šiukšlės, tačiau dalis žūsta įsipainioję į žvejybos tinklų liekanas. Šiukšlės daro įtaką ir žmonėms. Jūros dugne yrančios atliekos išskiria chemines medžiagas, kurios patenka į jūros organizmus, pavyzdžiui, žuvis. Taigi didelė tikimybė, kad žmonės, valgydami užterštą žuvį, kartu su ja suvalgys ir chemines medžiagas. Povandeninis triukšmas kyla dėl itin intensyvios laivybos. Tai kenkia natūraliai jūros ekosistemai ir ten gyvenantiems organizmams – trikdo jų vystymąsi, keičia elgseną, fizines savybes;

Aplink Baltijos jūrą esančios valstybės rūpinasi jūros būkle tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu:

Aplinkos ministerijos Nacionalinė Baltijos jūros strategija, kuri bus įgyvendinama dviem etapais: 2010 – 2015 bei 2016 – 2020 metais.
Baltijos jūros teritorija prie Palangos patenka į UNESCO pasaulio paveldo teritoriją.
Helsinkio konvencija – jūrinės aplinkos apsaugos konvencija, kuriai priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija, Rusija, Europos Sąjunga. Šios šalys bendradarbiauja dėl Baltijos jūros regiono aplinkos būklės gerinio ir iki 2020 m. siekia užtikrinti bei toliau išlaikyti gerą Baltijos jūros būklę.
Palyginus Baltijos jūros būklę dabar ir prieš kelis dešimtmečius, jos būklė nebėra tokia kritinė. Tačiau dar yra likę rimtų problemų, keliančių susirūpinimą. Turime suprasti, kad Baltijos jūros būklė priklauso ir nuo mūsų pačių sąmoningumo, nes ką išmetame į gamtą – viskas vienokiu ar kitokiu pavidalu grįžta pas mus.

darom Coca-Cola v  AM

Eglutės įžiebimas Kaune 2015 Virtuvės baldai Eglutės įžiebimas Kaune 2016