Darom pozicija

images/apie-mus/svarbu.jpg

DAROM organizacijos pozicija VANDENS TARŠOS atžvilgiu:

Egzistuoja energijos tvermės dėsnis – atliekos, patekusios į vandens telkinį niekur nedingsta. Dalis nusėda į dugną, dalis srovės išnešama į didesnius vandens telkinius, smulkesnes praryja vandens gyvūnija, kurie dažnai patenka ant mūsų pietų stalo. Vandens terpėje atliekos suyra, tačiau procesai vyksta labai letai – šimtmečiais. Nors ir lėtai, bet procesai vyksta. Pvz.: metalas vandenyje rūdija, šio proceso metu į vandenį išsiskiria metalų dalelės. Labai svarbu suprati, kad tai ką išmetam į gamtą, nesvarbu kokio pavidalo, grįžta mums atgal per maistą, orą, vandenį, nors vizualiai to ir nematome.

 RŪŠIAVIMAS Lietuvoje:

Nors atvežamų į regioninį komunalinių atliekų sąvartyną – mažėja (vidutiniškai apie 7% per metus), tačiau skaičius sąvartynuose pūvančių atliekų vis dar lieka vienas didžiausių, kaip rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Kas tai lemia? Žinoma, daug įtakos turi tai, jog mažai atliekų perdirbama arba naudojama pakartotinai, tačiau tikrasis problemos šaltinis iš tiesų esame mes visi, kurie ir sudarome poreikį sąvartynams. Mažiausiai ką galime padaryti, tai pradėti rūšiuoti atliekas, kad iš jų kuo daugiau būtų įmanoma perdirbti ir prikelti antram gyvenimui.

DAROM organizacijos pozicija ORO TARŠOS atžvilgiu:

Visiškai nevalgydamas ir negerdamas normalus žmogus gali išgyventi 4-6 dienas. Nekvėpavęs – kelias minutes. Deguonis mums gyvybiškai svarbus, todėl mažinti oro taršą privalome, jei norime vaikščioti pilna krūtine gaivaus, švaraus oro. Prastą aplinkos oro kokybę lemia intensyvus transporto srautas, aplinkos oro teršalų išmetimai šildymo sezono metu, ypač ankstyvą pavasarį, dominuojant pakeltajai taršai nuo gatvių, gamyklų leidžiamos dujos ir t.t. Norint mažinti taršą reikia pradėti nuo savęs – daugiau vaikščioti pėsčiomis ar važinėti dviračiu, atsakingai rinktis deginamo kuro rūšį ir, ypač aktualu atėjus pavasariui, nedeginti žaliųjų atliekų, tačiau pasirinkti aplinkai draugiškesnę alternatyvą - kompostavimą arba žaliųjų atliekų atidavimą tokių atliekų tvarkymo įmonėms.
Akcija DAROM 2016 taip pat buvo susikoncentravusi ties oro taršos mažinimu. (plačiau: http://mesdarom.lt/apie-mus/darom-akcijos/2016.html).

Bešeimininkių padangų problema Lietuvoje:

Kaip visiems žinoma, padangos, pasibaigus eksploatacijos laikui, sukelia daug problemų visame pasaulyje, kadangi jos natūralioje gamtinėje aplinkoje praktiškai neyra, o jų laidojimas sąvartyne dėl išskirtinių padangų savybių – žemo tankio ir menko biodegradacijos laipsnio taip pat nepageidaujamas. Tad kur jas dėti? Už bešeimininkes padangas atsakingi jų pardavėjai, tačiau mes, pirkėjai, taip pat turime atlikti savo darbą – neišmesti jų kur pakelėje, tačiau surinkti ir atiduoti į reikiamas rankas:

  • į bet kurią tokių atliekų platinimo vietą;
  • transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę;
  • ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

Eglutės įžiebimas Kaune 2015 Virtuvės baldai Eglutės įžiebimas Kaune 2016