DAROM ekspertė Roberta Deveikytė: specifinės atliekos, ką su jomis daryti?

Sukurta: .

Ne tik pasaulyje ir Europos sąjungoje, bet ir Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie aplinkos taršos mažinimą. Atliekų rūšiavimas taip pat nėra naujiena, tačiau pastebima, kad speficinių atliekų kaip baterijų, termomentrų ir panašių dar nemokame sutvarkyti teisingai.

 

Baterijos
Didžioji panaudotų baterijų dalis patenka į buitinių atliekų srautą. Apdorojus atliekas (pirmiausia po atliekų deginimo ir kompostavimo), išsiskiria aplinkai pavojingi sunkieji metalai, kurie užteršia aplinką ir žmogaus organizmą. Baterijos, patekusios į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, irdamos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą, bet ir garų ar dulkių pavidalu tiesiogiai per kvėpavimo takus. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti vidaus organus, padidinti tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis. Dalis baterijose esančių metalų – manganas, cinkas, švinas yra tinkami perdirbimui ir gali būti panaudojami pakartotinai. Baterijų, akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Baterijų, akumuliatorių atliekų negalima maišyti su kitomis atliekomis. Pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, visos baterijų atliekos turi būti perduodamos šias atliekas tvarkyti turinčioms teisę įmonėms ir negali būti laikomos ilgiau nei 3 mėnesius.
Iš baterijų surinkimo punktų tolimesniam tvarkymui perduotos baterijų atliekos ne tik nepatenka į aplinką ir leidžia išvengti pavojaus žmonių sveikatai, bet ir yra perdirbamos bei grįžta į apyvartą. Netinkamos pakartotinam panaudojimui dalys yra utilizuojamos, atiduodant jas specialioms atliekų perdirbimo įmonėms. Tokiu būdu yra tausojami ir racionaliau naudojami gamtos ištekliai.

Termomemtrai
Sudaužius senąjį gyvsidabrio termometrą, į aplinką patenka gyvsidabris. Kai aplinkos temperatūra yra 0º ir daugiau metalinis gyvsidabris garuoja – virsta gyvsidabrio garais, todėl labai lengva apsinuodyti gyvsidabrio garais. Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai yra silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas.
Jeigu sudaužėte termometrą ir gyvsidabris pasklido ant stalo ir/ar grindų, nevalykite jo šluoste, nesiurbkite siurbliu, nes gyvsidabris pasklis dar plačiau, o jo garavimo paviršius padidės.  Pirmiausiai iš patalpos išveskite vaikus ir nevaikščiokite patys po ją. Pasiruoškite stiklinį indą su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą. Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link. Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į stiklinį indą su vandeniu ir sandariai uždarykite. Surinkto gyvsidabrio nedeginkite, nemeskite į buitinių atliekų konteinerį, nes taip galite užteršti visą patalpą. Indą su gyvsidabriu pristatykite į savivaldybės atliekų priėmimo aikštelę arba kitą pavojingų atliekų surinkimo vietą. Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite vandeniniu kalio permanganato tirpalu arba muilo ir sodos tirpalu, po to patalpas dar kartą išplaukite ir gerai išvėdinkite.
Senus gyvsidabrio termometrus iš gyventojų surenka vaistinės, kurios surinktus gyvsidabrio termometrus perduoda šių pavojingų atliekų tvarkytojams. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti stiklinių, tačiau be gyvsidabrio, elektroninių, infraraudonųjų spindulių, skystųjų kristalų termometrų. Visi nebenaudojami termometrai tampa atlieka ir turi būti utilizuojami pagal gamintojo nurodymus. Vaistinėse jau yra ir ekologiškų termometrų, jis įkraunamas energija jį purtant, nenaudoja baterijų energijos, taip nesusidaro baterijų atliekos, todėl yra saugoma aplinka.

Pasenę gydomieji preparatai
Kiekvienoje šeimoje lieka nesuvartotų vaistų, gydomųjų tepalų, kremų, lašų ar purškalų. Elkimės atsakingai – nemeskime senų vaistų į buitinių atliekų konteinerį. Netinkamus vaistus nemokamai priima visos vaistinės ir perduoda juos atliekų tvarkytojui, kuris farmacines atliekas saugiai sudegina specialiame įrenginyje, taigi cheminės medžiagos nepatenka į gruntinius vandenis, ar dirvožemį ir nedaro žalos gamtai.

Kievienas pirkdami tam tikrus produktus ar prekes tuo pačiu įsipareigojame ir tinkamai juos utilizuoti, kai įsigytas produktas tampa nebereikalingi. Tikslingas rūšiavimas yra priemonė, pagalba mums patiems, nes daiktus grąžiname ten kur reikia ir taip nekenkiame aplinkai, kurioje gyvename. Būkime draugiški gamtai ir suvokime teisingo atliekų tvarkymo prasmę. Tausokime gamtą, kurios užterštumas veikia ir mūsų sveikatą, būkime atsakingi.

Aplinkosaugos-ekologijos ekspertė R. Deveikytė

Eglutės įžiebimas Kaune 2015 Virtuvės baldai Eglutės įžiebimas Kaune 2016